Įsivaizduokite, kad nusprendėte kreiptis į psichoterapeutą.
Pradedate ieškoti internete. Vienas specialistas turi tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose. Kitas dažnai cituojamas žiniasklaidoje, dalyvauja televizijos laidose, rašo straipsnius. Trečias kuria tinklalaides, filmuoja vaizdo įrašus ir yra tapęs beveik atpažįstamas kaip viešas psichologijos ekspertas.
O šalia jų yra specialistas, apie kurį internete beveik nieko nerandate.
Natūraliai kyla mintis:
„Jeigu apie žmogų tiek daug kalbama, turbūt jis yra labai geras specialistas.“ Ir atvirkščiai – „Jei apie jį nieko nesigirdi, tai turbūt jis ir ne koks specialistas?“
Tačiau ar tikrai?

Matomumas ir profesionalumas – ne tas pats
Tai, kad žmogus dažnai pasirodo žiniasklaidoje, turi daug sekėjų ar moka įdomiai kalbėti socialiniuose tinkluose, pirmiausia rodo jo matomumą. Tai nebūtinai reiškia jo psichoterapinio darbo kokybę.
Tai nėra kritika žmonėms, kurie aktyviai komunikuoja viešumoje. Priešingai – psichologijos ir psichoterapijos temų viešinimas gali būti labai vertingas. Kuo daugiau visuomenėje kalbame apie emocinę sveikatą, santykius, nerimą, depresiją ar psichoterapiją, tuo daugiau žmonių gali suprasti, kad pagalbos ieškoti yra normalu.
Tačiau verta atskirti du dalykus: gebėjimą gerai komunikuoti apie psichologiją ir gebėjimą gerai dirbti psichoterapeutu.
Tai nebūtinai yra tas pats.
Žmogus gali būti puikus lektorius, įtaigus pašnekovas ar labai geras socialinių tinklų turinio kūrėjas, tačiau šios savybės savaime nepasako, kaip jis dirba psichoterapijoje. Ir atvirkščiai – puikus psichoterapeutas gali būti puikus praktikas, tačiau visiškai nematomas socialiniuose tinkluose.
Kodėl tada mums taip svarbus žinomumas?
Žmogaus smegenys mėgsta paprastus orientyrus.Kai turime pasirinkti iš dešimčių ar šimtų specialistų, ieškome ženklų, kurie padėtų greitai apsispręsti: daug sekėjų, daug gerų atsiliepimų, pasirodymai televizijoje, profesionaliai atrodanti svetainė.
Visa tai gali sukurti įspūdį – „Šis žmogus yra patikimas, nes jį renkasi daugybė kitų.“
Psichologijoje egzistuoja įvairių reiškinių, dėl kurių tai, ką matome kaip populiaru ar dažnai pasirenkama, mums atrodo patraukliau ir patikimiau.
Tačiau svarbiausias klausimas, renkantis specialistą yra „ar šis specialistas yra tinkamas būtent man?“ Todėl ieškant terapeuto verta galvoti ne apie tai, kas apskritai laikomas geriausiu, o apie tai, su kuo jūs galėtumėte kurti darbinį terapinį santykį.
Žinomumas gali padėti atrasti specialistą, tačiau renkantis verta atsižvelgti ir į kitus kriterijus:
1. Kvalifikacija ir išsilavinimas. Pasidomėkite specialisto išsilavinimu, psichoterapijos studijomis ir profesine kvalifikacija. Psichologas, psichoterapeutas, psichiatras ir koučingo specialistas – tai skirtingos profesijos.
2. Psichoterapijos kryptis. Egzistuoja įvairios kryptys: kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė, geštalto, egzistencinė ir kitos. Verta pasidomėti, kaip dirba specialistas ir ar jo požiūris jums priimtinas.
3. Darbo su jūsų problema patirtis. Jei kreipiatės dėl nerimo, santykių sunkumų, netekties ar kitų konkrečių išgyvenimų, svarbu, ar specialistas turi patirties dirbant su panašiomis problemomis.
4. Supervizija ir profesinis tobulėjimas. Psichoterapeuto mokymasis nesibaigia gavus diplomą. Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas ir supervizija – galimybė su kolega reflektuoti savo darbą – yra svarbi profesionalios praktikos dalis.
5. Jūsų savijauta terapiniame santykyje. Ar jaučiatės išgirstas ir priimtas? Ar galite kalbėti apie tai, kas sunku, nesibaimindamas būti pasmerktas? Ar galite išreikšti pyktį, liūdesį ar nesutikimą? Pasitikėjimui gali prireikti laiko, tačiau jūsų savijauta bendraujant su specialistu yra svarbi informacija renkantis terapeutą.

O kaip dėl atsiliepimų?
Čia taip pat verta būti atsargiems. Atsiliepimai gali padėti susidaryti bendrą įspūdį apie specialistą. Tačiau psichoterapijos atveju jų interpretavimas yra sudėtingesnis nei, pavyzdžiui, renkantis viešbutį.
Žmogus gali parašyti: „Puikus terapeutas, labai padėjo.“
Tačiau mes nežinome, kas konkrečiai jam padėjo, kokia buvo jo problema, kiek laiko truko terapija ir kokie buvo jo lūkesčiai. Be to, psichoterapijoje yra svarbus konfidencialumas. Dėl to kai kurie geri specialistai gali turėti mažai viešų atsiliepimų ne todėl, kad jų paslaugos prastos, o todėl, kad jų klientai savo terapinės patirties neviešina. Todėl penkiolika viešų atsiliepimų nebūtinai reiškia geresnį terapeutą nei du.
O gal terapeutas, kuris daug kalba socialiniuose tinkluose, tiesiog yra geresnis komunikatorius?
Labai tikėtina. Ir tai savaime nėra blogai. Psichoterapeutui gali būti svarbu mokėti aiškiai kalbėti, sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai ir pasiekti žmones, kuriems psichologinė pagalba reikalinga.
Tačiau verta prisiminti: socialiniai tinklai rodo tai, ką žmogus nusprendė parodyti.
Matome jo mintis, vaizdo įrašus, fotografijas, ekspertinius komentarus, galbūt net dalį jo asmenybės. Tačiau nematome jo darbo kabinete. Nematome, kaip jis reaguoja, kai klientas supyksta. Kaip elgiasi, kai terapija stringa. Kaip priima kritiką. Kaip dirba su tyla. Kaip susidoroja su situacijomis, kuriose nėra greito atsakymo. Būtent šie dalykai gali būti daug svarbesni psichoterapeuto profesionalumui nei gebėjimas sukurti gerą 60 sekundžių vaizdo įrašą.

Ar tai reiškia, kad reikėtų vengti žinomų psichoterapeutų?
Tikrai ne. Žinomumas pats savaime nėra trūkumas. Viešumoje esantis specialistas gali būti puikus psichoterapeutas. Jis gali turėti daug patirties, aukštą kvalifikaciją ir kartu puikiai komunikuoti visuomenei. Problema atsiranda tik tada, kai žinomumą pradedame laikyti profesionalumo įrodymu. Tai du skirtingi dalykai. Galime būti matomi ir kompetentingi. Galime būti matomi ir mažiau kompetentingi. Galime būti beveik nematomi ir labai profesionalūs. Todėl vien socialinių tinklų sekėjų skaičius, pasirodymų televizijoje ar straipsnių kiekis negali atsakyti į klausimą, ar konkretus žmogus bus tinkamas jūsų terapeutas.
Psichoterapijoje nėra universalaus atsakymo į šį klausimą: „Kas yra geriausias?“
Daug naudingiau klausti:
„Su kokiu žmogumi galėčiau jaustis pakankamai saugiai kalbėdamas apie save?“ Ir dar vienas svarbus dalykas – nereikia bijoti pakeisti terapeuto, jeigu po tam tikro laiko suprantate, kad šis santykis jums netinka.
Kartais geras sprendimas yra ne atkakliai bandyti „prisitaikyti“ prie specialisto, o ieškoti kito. Aišku, jei nuėjus pas trečią ar ketvirtą psichoterapeutą, jis vis tiek netinka, tada kyla klausimas, ar iš tiesų yra kažkas negerai su visais jūsų pasirinktais specialistais?
Galiausiai – psichoterapeutą renkatės ne „visuomenei“. Psichoterapeutas nėra žmogus, kurį reikia pasirinkti tam, kad galėtumėte pasakyti: „Aš lankausi pas tą garsų specialistą.“ Tai yra žmogus, kuriam tam tikrą laiką patikėsite labai asmenišką savo gyvenimo dalį.
Geras psichoterapeutas nebūtinai yra tas, kurį žino visi. Kartais tai tiesiog žmogus, su kuriuo jūs galite pradėti geriau suprasti save.
Visą Altravita konsultantų sąrašą rasite šioje nuorodoje.


